Valstybės dienos bėgimas aplink gynybinę sieną „Valstybė – tai tu“.

2015 liepos 6 d. įvyko pirmasis, simbolinis bėgimas aplink Vilniaus gynybinę sieną. Pirmąjame bėgime dalyvavo 25 bėgikai. Tokiu skaičiumi norėta simboliškai paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-metį. Tikimės, kad šis bėgimas taps tradiciniu.

Kiekvienas iš mūsų, kiekvienas laisvas pilietis, yra valstybės dalis. Būdamas jos dalimi, kiekvienas iš mūsų yra savaip įsipareigojęs valstybei. Šią tiesą norime priminti bėgimu, kurio atskirus ir vienas kito gal ir nepažįstančius dalyvius sujungia vėliava. Norime, kad šis bėgimas jungtų skirtingų tautybių ir skirtingų tikėjimų žmones.

Gairelių akcija su Lietuvos valstybės simbolika „Už vienybę“.

Šia iniciatyva norime parodyti, kad įvairūs bandymai skaldyti Lietuvos visuomenę yra neperspektyvūs. Georgijaus juostomis, spekuliacijomis apie tautiškumą, kalbą ar istoriją gyventojų sukiršinti nepavyks. Tokie piktavališki bandymai Lietuvoje ne tik nepasiteisina, o priešingai – sukelia valstybės piliečius vienijančią patriotiškumo „audrą“. Būti šalies patriotu reiškia ne konkrečią tautybę ar Lietuvos Respublikos paso turėjimą. Tai reiškia garbę vadinti save lietuviu dėl to, kad dirbi vardan vieningos Lietuvos.

Akcija norime pakviesti visus, kurie myli Lietuvą, puoštis tautine simbolika bei taip demonstruoti šalies vienybę.

Naujausia informacija apie „VIENYBĖS” vėliavėles http://www.facebook.com/musuveliavos.lt

NATO ir Vyčio vėliavos ant Žaliojo tilto

2014 m. kovo 29 dieną, per 10 –ąsias Lietuvos narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje metines, ant Žaliojo tilto suplazdėjo NATO ir Vyčio vėliavos.

Idėja „vienas už visus – visi už vieną“  šiandien yra kaip niekad aktuali kai kalbama apie bendrą gynybą. Narystę NATO švenčianti Lietuva pati ištisus amžius bendram gynybiniam tikslui vienijo LDK teritorijoje gyvenančias tautas. Sutelktų pastangų naudą užtikrinant šalies gynybą prieš 500 metų įrodė Lietuvos pasiekta pergalė Oršos mūšyje, dar vadinamame „Rytų Žalgiriu”. Tuo metu sutriuškinti maskvėnai veržtis gilyn į Lietuvos teritorijos nebepajėgė.

Vyčio vėliavų iškėlimas vienoje, o NATO vėliavų kitoje tilto pusėje tarytum simbolizuoja bendros gynybos idėjos perkėlimą iš viduramžių Europos į šių dienų NATO.

Išskleidę Lietuvos žmonių rankomis išsiuvinėtą didžiąją Vyčio ir NATO vėliavas iš S.Daukanto aikštės nužygiavome iki Žaliojo tilto. Ten susikabinę rankomis už vienybę, skambat dainai „Aš labai myliu Lietuvą“, pakėlėme vėliavas.

Džiaugiamės, kad mūsų iniciatyvos uždega vis daugiau žmonių. Lietuvos krepšinio sirgaliai, paskolino mums didžiąją Vyčio vėliavą, prie akcijos prisijungė “Misija Sibiras” dalyviai, pasaulyje Lietuvą garsinantys sportininkai ir meno žmonės.

Vėliavų kaita Vasario 16 -ąją  – „Nuo Lukiškių aikštės iki Valdovų rūmų“

Švęsdami naują Lietuvos valstybės pradžią 2014 m. vasario 16-ąją pažymėjome vėliavų kaitos akcija. Nuo Lapkričio 2 – osios Lukiškių aikštėje plazdėjusią istorinę vėliavą su Vyčiu pakeitėme tautine Trispalve.

Įkūnydami šį virsmą atkreipėme visuomenės dėmesį į tai, kad 1918 m. vasario 16 dieną Lietuvos nepriklausomybės aktu iš viduramžių Lietuvos valstybė atgimė su Vyčio vėliava. Lietuvos Taryba Trispalvę patvirtino 1918 m. balandžio 19 dieną, o galutinai, kaip Lietuvos valstybės vėliava, ji buvo įteisinta 1922 metų Lietuvos Valstybės Konstitucijoje.

Vasario oras aikštėje garantavo tikrą dumblyną, todėl iškilmingą vėliavų keitimo ceremoniją akcijos dalyviai stebėjo stovėdami Gedimino prospekte.

Nešini garbinga protėvių karių vėlių vedlio Vyčio vėliava Gedimino prospektu nužygiavome į Valdovų rūmus, kur ją, kaip dovaną eksponavimui, įteikėme čia įkurto nacionalinio muziejaus direktoriui Vydui Dolinskui.

Organizuodami šią akciją jautėme visuomenės palaikymą. Policija sklandžiai užtikrino žygeivių saugumą gatvėse, aplinkiniai mielai įsiliejo į renginį, o Valdovų rūmai specialiai dėl mūsų nedarbo dieną atvėrė duris.

Vyčio vėliava Lukiškių aikštėje – „Sugrįžimas“

Vėliavą sugrąžinti į aikštę – nepaprasta užduotis, kai joje negalima nieko įkasti į žemę ir nėra alternatyvių vietų balionui ir Vyčio vėliavą laikantiems lynams pritvirtinti. Tai gi, neliko nieko kito, kaip tik patiems tas alternatyvas susikurti.

Operatyviai Vilniaus miesto savivaldybėje suderinę naują vėliavos pakėlimo būdą, Lukiškių aikštėje pastatėme betoninius pagrindus su vėliavų stiebais. Ieškodami išeičių supratome, kad iššūkiai daug geriau aktyvuoja aplinkinių „pilietiškumo geną“, kuris tapo ta nematoma gija, leidusia sklandžiai surišti visas sunkiai derančias dalis į visumą.

Tokiu būdu 2013 m. lapkričio 23 –ąją, per Lietuvos kariuomenės dieną, aidint senovinės patrankos salvėms, Vyčio vėliava su trenksmu sugrįžo į Lukiškių aikštę.

Vyčio vėliava Lukiškių aikštėje – „Iššūkiai“

Per Vėlines ir keletą dienų po to, danguje virš Lukiškių aikštės plazdėjusią Vyčio vėliavą pasitiko pirmieji iššūkiai. Paaiškėjo, kad 1956 metais šioje aikštėje pastatyti apšvietimo stulpai, prie kurių lynais buvo pritvirtinta Vyčio vėliava ir ją nešantis stratosferinis balionas, yra avarinės būklės ir netinkami vėliavai pritvirtinti. Tuomet, nors ir juokaudami, kad Vyčio vėliava būtų išrovusi „Lenino žibintus“, turėjome laikinai nutraukti šią akciją ir ieškoti kitų techninių sprendimų, kurie leistų akciją tęsti iki 2014 m. vasario 16- osios.

Vyčio vėliava Lukiškių aikštėje – „Pakilimas“

2013 m. lapkričio 2-ąją virš Vilniaus miesto Lukiškių aikštės suplevėsavo Vyčio vėliava. Projekto startui pasirinkome Vėlinių dieną ir už mūsų protėvių vėles pakėlėme į dangų Vyčio vėliavą.

Vėlinės švenčiamos nuo pagonybės laikų pagrebiant ne tik šeimos artimųjų, bet ir visų už tėvynę žuvusiųjų, ištremtųjų ir kitas vėles. Atkreipkite dėmesį į žodžių „vėlinės“, „vėliava“, „vėlės“ sąskambį. Vyčio vėliavos spalvos – balta ir raudona – reiškia du esminius pradus: kraujas, kūnas… – raudona; dvasia, vėlė… – balta. Nuo seno buvo tikima, kad šalies gynėjo kario vėlė pasirodo balto raitelio pavidalu. Baltas Vytis – tai protėvių vėlių vedlys.

Akcijos vieta neatsitiktinai pasirinkome Lukiškių aikštę, kaip 1863 m. Abiejų Tautų Respublikos nacionalinio ir socialinio išsivadavimo sukilimo aukų atminimo vietą.

Po 200 metų Vyčio vėliavos iškilo Gedimino bokšte

2013 m. liepos 6 -ąją grupė Lietuvos piliečių, susivienijusių į viešąją įstaigą „Mūsų vėliavos“, surengė akciją Vyčio vėliavos naudojimo išplėtimui paremti. Dešimt vėliavnešių pakilo į Gedimino pilies bokštą, kur šalia Lietuvos „trispalvės“ daugiau nei po 200 metų pertraukos iškėlė „Vyčio“ vėliavas.

Vyčio vėliava – simbolis, apjungiantis visų Lietuvos istorijos epochų žmones.

„Vyčio vėliava nepelnytai primiršta ir per mažai naudojama. Per pilietines akcijas mes galime šią vėliavą atgaivinti. Ji įteisinta tik 2004 metais, o dabar manome, jog atėjo laikas, kai ši vėliava gali tapti valstybės piliečius vienijančiu simboliu“, – sakė akcijos sumanytojas Mindaugas Siaurys

„Tai Lietuvos valstybės stiprybės simbolis. Baltas Vytis vėliavoje siejamas su valstybės gynėjų vėlėmis, raudona jos spalva rieškia kūną ir kraują, o visuma – dvasios ir kūno jungtį, eilės protėvių kartų palaiminimą tiems, kurie aukoja save dabartinės Lietuvos valstybės labui“ , – mano kitas akcijos sumanytojas Deivydas Rimkevičius.

Akcijos sumanytojai tikisi paramos Seime įregistruotam įstatymo projektui, kuris įteisintų platesnį Vyčio vėliavos naudojimą per valstybės šventes ir užtikrintų nuolatinį šios vėliavos naudojimą centrinėse valstybės institucijose ir įstaigose.